Dienų galas
Tamsa šiame cikle veikia kaip psichologinės erdvės metafora – ji žymi ne tik naktinį laiką, bet ir vidinę ribinę būseną, kurioje išsitrina aiškios ribos tarp sąmonės ir pasąmonės, ramybės ir nerimo. Mane domina ši akimirka – kai viskas atrodo sustingę, bet ore tvyro grėsmė, lyg prieš audrą. „Dienų galas“ kalba apie baimę, nežinomybę, pasaulio trapumą. Tai apokaliptinė nuojauta, kuri šiandien, karo ir klimato krizės akivaizdoje, paliečia visus. Šis ciklas nėra apie konkretų įvykį – tai labiau vidinė būsena, kolektyvinė emocija, kurioje atsiskleidžia nerimas ir nejauka. Šviesa šiose nuotraukose – šalta, šilta, o kartais dirbtinė. Gamtos vaizdai tampa nebe pažįstami, o svetimi, beveik sapniški. Čia nebelieka dienos šilumos – tik ramybė, kurią norisi vadinti pavojinga. Fotografija man tampa būdu įsiklausyti į tylą, kuri ne išnyksta, bet plečiasi – ji tirštėja, kaupiasi, įgauna formą.
